Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Rėksime visi kaip vienas.
O kad būtų jai baisiau,
Apsirengsim kuo bjauriau.
Ir štai – vasario 17 dieną visus atėjusius į darželį pasitiko persirengėliai, kurie garsiai „traukė“ Užgavėnių dainas. Kvieslys kvietė visus atvykti į darželio kieme vyksiančias Užgavėnes – žiemos palydų šventę. O kokių tik keistuolių joje buvo galima pamatyti: besibadantį ir bliaunantį ožį, savo snapą visur kišančią gervę, besispardantį arklį, melagį čigoną, visus gąsdinančią raganą, išmaldos prašantį ubagą, visur lendantį velnią. Buvo net giltinė, daktaras, du tvarkos sergėtojai – kareivėliai. Šalia sukinėjosi perdžiūvęs Kanapinis, simbolizuojantis gavėnią, artėjantį pavasarį, ir storas Lašininis – žiemos, mėsėdos simbolis. Visi krėtė visokias išdaigas, suko tradicinius lietuvių liaudies ratelius, garsiai šaukė Užgavėnių oracijas. Daug emocijų sukėlė Lašininio ir Kanapinio kova, kurie galynėdamiesi, vaikų padedami, traukė virvę. Ir, žinoma, nugalėjo Kanapinis. Juk visiems atsibodo rūsčioji žiema. Jos pabaigą pranašavo ir persirengėlių atvežtos Morės – moters iškamšos, kuri simbolizuoja visą susikaupusį blogį, nelaimes – sudeginimas. Kaip dar pakviesti pavasarį? Ogi blynais. Juk apskriti, geltoni blynai panašūs į saulę. Gal jais pavyks prižadinti pavasarį ir saulė bus dosnesnė šiltų spindulių. Darželio virėjos prikepė blynų tiek, kad visi buvo sotūs ir dar svečius vaišino. Gal jau pakvipo pavasariu…
