„Norime išreikšti nuoširdžiausią padėką visam lopšelio-darželio „Žilvinas“ kolektyvui ir administracijai, taip pat vaikų tėvams už šiltą priėmimą bei materialinę pagalbą mums sunkiu metu, kurį patiria mūsų šalis.
Jūs priėmėte į savo kolektyvą mūsų vaikučius ir rūpestingai, su meile ir supratingumu, juos globojate.
Labai dėkojame tėveliams, kurie padėjo mūsų vaikučiams rūbais, avalyne ir žaislais.
Jūsų visų dėmesys, supratingumas ir palaikymas padėjo mums įveikti psichologinę įtampą, suteikė tikėjimo, kad bėdoje mes nelikome vieni.
Tik kartu, susivieniję bendra gėrio idėja, mes sugebėsime laimėti ir priartinti taiką.
Linkime taikos ir klestėjimo Jūsų šaliai“.
Šlovė Ukrainai!!!
Močiutės Natalija ir Liudmila
Informacija apie finalinį respublikinio projekto etapą: https://www.mazujuzaidynes.lt/naujienos/rekordinis-lietuvos-mazuju-zaidyniu-sezonas-finisavo-palangoje/121 
Paminint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1-ąją, lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ vyko kūrybinė mažųjų veikla „Draugų pieva“, pagal prevencinę programą „Pažinkime vieni kitus ir būkime drauge“. Savo kūrybiškumą, fantaziją, gebėjimą kurti kartu ugdytiniai išreiškė piešdami ant netradicinių paviršių: akmenukų, akmens masės plytelių, skėčių ir kt. Kiekvienos grupės vaikų savitumas, originalumas kūrybiniame procese atsiskleidė braukant, tapšnojant, štampuojant teptukais, piršteliais ir net gėlėmis bei lapeliais. Ši veikla leido vaikams pajusti bendradarbiavimo džiaugsmą ir priminė, kad asmeninę kūrybinę laisvę puikiai galima išreikšti net ir bendrų veiklų procese.
- Kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką.
- Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai, pavyzdžiui, oro temperatūra lauke 32°C ar aukštesnė.
- Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti: šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais.
- Esant lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis – akiniais nuo saulės.
- Avalynė turėtų būti atvira, geriausia, iš natūralių medžiagų – odos, verstos odos.
- Vaikų odą, kurios nedengia drabužiai, rekomenduojama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris suteiktų SPF 50+ apsaugą.
- Taip pat rekomenduojama atsinešti gertuvę, pripildytą vandeniu.
- Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti: šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais.
- Esant lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis – akiniais nuo saulės.
- Avalynė turėtų būti atvira, geriausia, iš natūralių medžiagų – odos, verstos odos.
- Vaikų odą, kurios nedengia drabužiai, rekomenduojama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris suteiktų SPF 50+ apsaugą.
- Taip pat rekomenduojama atsinešti gertuvę, pripildytą vandeniu.
Gintarė Glinskaitė,
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje
Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ priešmokyklinio ugdymo grupių „Uosiukai“ ir „Berželiai“ vaikai dalyvavo atsisveikinimo su darželiu šventėje. Būsimieji pirmokėliai dainomis ir šokiais dėkojo savo mokytojams už laiką, praleistą kartu, džiaugėsi jiems įteiktais pažymėjimais apie sėkmingai pabaigtą priešmokyklinio ugdymo programą ir dovanotomis knygelėmis bei linksminosi kartu su klounu Lulu, stebėdami įvairias jo atrakcijas ir įveikdami netikėtas provokacijas.
2022 m. balandžio-gegužės mėn. Palangos lopšelis-darželis „Žilvinas“ vykdė respublikinį projektą „Aktyvieji žaidimai švietimo pagalbos specialistų darbe". Šiame projekte dalyvavę švietimo pagalbos specialistai dalijosi savo gerąja patirtimi, plėtojant įvairius aktyviuosius žaidimus logopedo ir specialiojo pedagogo darbe. Pasibaigus projektui buvo parengtas „Aktyviųjų žaidimų katalogas“. Organizatoriai tikisi, kad ši priemonė bus naudinga kiekvienam švietimo pagalbos specialistui, ieškančiam būdų, kaip sukurti motyvuojančią aplinką specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui.
Žmogaus pėdą sudaro išilginis vidinis, išilginis išorinis ir skersinis pėdų skliautai. Ši normaliai funkcionuojanti, skliautų sistema padeda pėdai atlaikyti tenkantį krūvį, suteikia jai lankstumo bei stabilumo judėjimo metu. Plokščiapėdystė (dar plačiai vadinama – pilnapėdyste) yra dažniausiai pasitaikanti vaikų pėdų deformacija. Tai sumažėjęs arba visai išnykęs išilginis ir/arba skersinis pėdos skliautas, stebimas pėdos suplokštėjimas (pėdos vidinio krašto nusileidimas).
Lietuvoje įvairaus laipsnio plokščiapėdystė būdinga maždaug 70 proc. žmonių. Ypač dažnai šis sveikatos sutrikimas pasitaiko ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Kaip žinia, visi vaikai iki 3 metų yra plokščiapėdžiai. Kūdikiams yra būdingos minkštos riebalų sankaupos pėdų srityje, kurios „slepia“ taisyklingai besiformuojantį skeletą. Jos pradeda nykti apie 2 – 3 gyvenimo metus. Apie 3 – 5 gyvenimo metus vaiko pėdų skliautai pradeda formuotis, dėl stiprėjančių kojų raumenų. Pėdų skliautai formuojasi iki 8 vaiko gyvenimo metų, todėl šiuo gyvenimo laikotarpiu svarbu atidžiau stebėti vaiko pėdų formavimąsi ir užtikrinti aktyvų vaiko gyvenimo būdą.
PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PRIEŽASTYS
Plokščiapėdystė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko gana retai – apie 5 proc. visų atvejų, likę 95 proc. atvejų – įgyta. Įgyta plokščiapėdystė gali susiformuoti dėl keleto priežasčių:
- persirgtos ligos – poliomielitas, rachitas, cukrinis diabetas;
- patirtos traumos – kaulų lūžiai, plyšę arba patempti raiščiai;
- netinkamai parinkta avalynė – per didelės/per mažos avalynės avėjimas;
- kūno svoris – nesveikas gyvenimo būdas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir dėl to besiformuojantis antsvoris.
Dažniausiai nustatoma plokščiapėdystės priežastis yra pėdos raumenų silpnumas, tonuso sumažėjimas. Jie neišlaiko taisyklingos skliautų padėties ir visas kūno svoris atitenka pėdos sąnarius fiksuojantiems raiščiams. Atsiranda raiščių silpnumas ir pėda plokštėja.
PLOKŠČIAPĖDYSTĖS SIMPTOMAI
Daugelį požymių, kurie signalizuoja apie vaiko pėdutės netaisyklingą formavimąsi, tėveliai gali patys pastebėti. Vaikas gali skųstis dėl pėdų ar kojų skausmo, nuovargio po nedidelės fizinės veiklos, dienos pabaigoje ar ilgiau pastovėjus. Šie simptomai išnyksta pagulėjus ar pasėdėjus. Tačiau ne visada vaikai jaučia kojų nuovargį ar skausmą, todėl svarbu atkreipti dėmesį ar vaikui vaikštant pėdutės vidinis kraštas neliečia grindų. Taip pat, reikia stebėti vaiko batų nudėvėjimą – jis turi būti tolygus t.y., bato kulnas turi būti neišmintas ir nudėvėtas vienodai (nėra ryškaus vienos pusės nudėvėjimo). Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu laiku kreiptis į specialistą detalesniam vaiko įvertinimui, nes tik jis gali nustatyti plokščiapėdystę. Ilgainiui negydant esamos patologijos gali atsirasti stiprūs kojų, pėdų skausmai, kisti eisena (ji tampa nerangi), formuotis netaisyklinga laikysena.
PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKA
Kaip ir kitų susirgimų, plokščiapėdystės yra lengviau išvengti, nei ją išgydyti. Gerų rezultatų galima tikėtis, kai vyksta komandinis darbas – tėvai supažindinami su plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis. Tuo būdu siekiame profilaktikos tęstinumo namuose. Viena iš plokščiapėdystės profilaktikos priemonių, nereikalaujanti ypatingų pastangų yra tinkamas avalynės parinkimas. Vaikai turi avėti patogia, kojos dydį ir pilnumą atitinkančia avalyne. Kad tinkamai formuotųsi vaikų kaulinis audinys svarbu vaikui gauti pakankamai vitamino D, reikalingo kalcio įsisavinimui organizme. Todėl vaikams sveika būti saulėje, vaikščioti basomis nelygiu paviršiumi.
Norint išvengti plokščiapėdystės keliamų negalavimų, reikia imtis profilaktinių priemonių:
- laikytis higienos normų (tinkama avalynė, kūno masės kontrolė);
- stiprinti galūnių raumenis (pėdų ir blauzdų raumenis stiprinti padeda vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi ir mankšta).
Plokščiapėdystė gali būti gydoma operaciniu būdu: dažniausiai esant įgimtai patologijai, kai nustatoma ryški pėdų deformacija, arba konservatyviu būdu – gydomosios mankštos ir masažas.
Jeigu plokščiapėdystė nėra įgimta, galime pagerinti vaiko pėdučių būklę, taikant kineziterapijos užsiėmimus kartu su masažu. Šiuo atveju kineziterapeuto tikslas yra stiprinti raumenis ir raiščius, kurie palaiko fiziologinę pėdos formą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konservatyvus plokščiapėdystės gydymo būdas turi būti taikomas be didelių pertraukų ir gali užtrukti ne vienerius metus, priklausomai nuo patologijos laipsnio. Taip pat, reikėtų nepamiršti, kad pratimai turėtų būti atliekami kasdien, taigi bent dalį išmoktų pratimų vaikutis turi atlikti namuose.
ĮVAIRŪS PRATIMAI SKIRTI PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKAI
Vaiko pėdas stiprina bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu basomis, futbolas, kiti judrieji žaidimai. Pėdas ir raumenis galima stiprinti ir atliekant įvairius pratimus, pvz.:
Pratimai stovint:
- Eiti: ant pirštų, kulnų, (tarp pirštų nešti pieštukus, nosinaites), išorine pėdos dalimi, vidine pėdos dalimi.
- „Molio minkymas“ – atsistoti pražergtomis kojomis ir perkelti kūno svorį nuo pirštų ant kulnų, paeiliui kaire, dešine koja.
- „Prie lazdelės“ – eiti lazdele pirmyn, atgal, pristatomu žingsniu, visa pėda, kulnai ant lazdelės pirštai ant žemės, arba pirštai ant lazdelės kulnai ant žemės.
- Kamuoliukai“ – ridenti masažinį kamuoliuką pirmyn – atgal ir ratukais, stipriai spaudžiant jį pėdomis ( tėvai gali savo ranka truputi paspausti vaiko pėdą).
Pratimai sėdint:
- Atsisėdus vienam prieš kitą, mėtyti kamuolį kojomis vienas kitam ir gaudyti.
- Sėdint vienos kojos pirštais numauti puskojinę nuo kitos kojos.
- Atsisėdus sulenktomis kojomis, kojų pirštais sulankstyti laikraštį ir vėl jų ištiesti.
- Patartina vasarą kuo daugiau vaikščioti basomis kojomis po pievą (skinti pirštais gėles, lapelius), smėlį, važiuoti dviračiu (nuėmus pedalų gumą), laipioti sienele ar kopėčiomis.
Žemiau esančioje nuorodoje galite pamatyti dar daugiau pratimų ir kaip juos atlikti:
Palangos lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ netradiciškai paminėta Šeimos diena. Visi tėveliai buvo pakviesti kartu su savo vaikučiais pasportuoti nuotaikingose estafečių rungtyse, pasisukti linksmuose rateliuose, pažaisti judrius žaidimus ir kt. Kviečiame pasigrožėti akimirkomis iš renginio:
Gegužės 13 d. priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai dalyvavo netradiciniame edukaciniame užsiėmime apie neregių pasaulį. Bendraudami su VšĮ „Verslas ar menas“ vadove Egle Jokužyte ir atlikdami įvairias interaktyvias užduotis, vaikai pažino akimis nematomą pasaulį, susipažino su unikaliomis knygomis, kurios skaitomos skirtingais pojūčiais: rega, klausa, lytėjimu ir net uosle. Vaikai bandė suvokti iškiliąsias iliustracijas, Brailio raštu užrašytą tekstą. Didžiulį įspūdį paliko pažintis su nerege Vaida. Vaikai, klausinėdami jos apie neregių gyvenimą, stengėsi suprasti, ką jaučia nematantis žmogus. Tikime, kad tokie susitikimai vaikams ne tik suteikia bendravimo patirties su neįgaliais žmonėmis, bet ir ugdo empatiškumo, atjautos jausmus, suartina ir padeda atsikratyti baimių bei netolerancijos „kitokiam“.
Vaikų mintys po edukacijos:
„Šiandien aš sužinojau, kad neregiai vaikšto su lazdele“. (Mantvydas)
„Kaip keista, kad žmogus gali matyti rankomis“. (Domantas)
„Man patiko atspėti rankomis paveikslėlius. Dar sužinojau, kad neregiui žmogui parduotuvėje apsipirkti padeda draugai“. (Rytis)
„Man labai įdomu buvo šiandien salėje, nes pirmą kartą pamačiau neregį“. (Smiltė)
„Man labai patiko jos telefonas, nes jis toks magiškas“. (Einoras)
„Man keistas telefonas, kad taip greitai kalba“. (Arijus)
„Aš galvojau, kad ta teta mokins mus skaityti tuo raštu. Norėčiau išmokti taip skaityti. Parodė raides. Keistas telefono skambutis“. (Kristupas)
„Įdomus pieštukas. Kaip jinai greitai rašo“. (Domas)
„Man patiko tas tušinukas ir patiko, kaip pasakojo apie baltąją lazdelę. Įdomu, kad jos namai išmanūs“. (Aušrinė)
„Bet kaip jie tais taškeliais skaito?“ (Haroldas)
(edukacija organizuota įgyvendinant prevencinę programą „Pažinkime vieni kitus ir būkime drauge“)
