Pagalbą teikia psichologė Jelena Bachlina. Jos darbo laikas Palangos lopšelyje-darželyje „Žilvinas“:
              antradieniais 8.00-13.00 val.
              ketvirtadieniais 8.00-13.00 val.
 
       Psichologo patarimai
 
Karantinas ir emocinė būsena
 
     Kasdien didėjant koronaviruso atvejų skaičiui privalome likti karantine. Jis būtinas siekiant sulėtinti viruso plitimą. Tačiau toks kelių savaičių buvimas vien namuose su ribotais resursais, ribotais socialiniais kontaktais gali pakenkti psichinei sveikatai. Ko galima tikėtis karantino metu?
     Įprasti streso šaltiniai šiuo laikotarpiu yra prasmingos veiklos, socialinio įsitraukimo sumažėjimas, finansinė įtampa dėl negalėjimo eiti į darbą ar dirbti, eiti į sporto salę ir pan. Karantino metu galite patirti/išgyventi žemiau aprašytus jausmus ir būsenas.
     • Baimė ir nerimas. Galite jausti baimę ar nerimauti dėl savęs ar šeimos narių dėl tikimybės susirgti koronavirusu arba juo užkėsti kitus. Nerimas – normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę. Taip pat normalu, kai nerimaujama dėl maisto ir asmeninių atsargų įsigijimo, laisvalaikio praleidimo ar šeimos įsipareigojimų vykdymo. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku miegoti ar susikoncentruoti į kasdienes užduotis.
     • Depresija ir nuobodulys. Negalėjimas dirbti ir atlikti kitą prasmingą veiklą keičia jūsų kasdienybę ir gali sukelti liūdesį ar prastą nuotaiką. Pailgėjęs namuose praleistas laikas taip pat gali sukelti nuobodulio ir vienišumo jausmą.
     • Pyktis, nusivylimas ar dirglumas. Galite jausti nusivylimą dėl asmeninės laisvės praradimo, susijusio su karantinu. Taip pat galite jausti pyktį ar piktintis tais, kurie nesilaiko karantino taisyklių, arba jei kontaktavome su nesaugiai besielgiačiu žmogumi.
     • Stigmatizavimas (diskriminavimas). Jei susirgote ar bendravote su susirgusiu asmeniu, galite jaustis diskriminuojami kitų, kurie bijo, kad užsikrės, jei bendraus su jumis.

Rekomendacijos, kaip elgtis karantino metu

     • Siūloma planuoti iš anksto, kaip galėtumėte leisti laiką, su kuo galite susisiekti, kad gautumėte psichosocialinės pagalbos ir kaip galėtumėte patenkinti visus fiziologinius ar psichologinius poreikius, kurie jums ar jūsų šeimai gali kilti.
     • Ribokite nerimą keliančias naujienas (skaitykite tik patikimus šaltinius). Svarbu gauti tikslios ir savalaikės informacijos apie koronavirusą, tačiau per didelis įsitraukimas gali sukelti padidėjusį baimės ir nerimo jausmą (pakaktų ne dažniau nei du kartus per dieną pasitikrinti naujienas). Siūloma ir rekomenduojama balansuoti naujienoms ir socialinei žiniasklaidai skirtą laiką su kita veikla, nesusijusia su karantinu, pvz., skaitymu, muzikos klausymu, maisto gaminimu, naujos kalbos mokymusi ar kita veikla.
    • Susikurkite ir vykdykite dienos planą. Dienotvarkės laikymasis gali padėti išsaugoti gyvenimo tvarkos ir prasmės pojūtį karantino metu tiek suaugusiems, tiek vaikams. Rutina suteikia saugumo jausmą. Būkite aktyvūs. Pabandykite įtraukti į dienotvarkę įprastas kasdienes veiklas, tokias kaip darbas, fiziniai pratimai, mokymasis ar kt., net jei jos gali būti vykdomos tik nuotoliniu būdu. Struktūruokite savo dieną: nepamirškite ne tik dirbti, bet ir tinkamai pailsėti; jei reikia, integruokite kitas veiklas ar pramogas (būkite kūrybiški).
     • Palaikykite ryšį su kitais. Gali būti, kad šiuo metu jūsų tiesioginis bendravimas su žmonėmis yra ribotas, tačiau socialiniams kontaktams palaikyti siūloma skambinti telefonu, rašyti SMS, bendrauti naudojantis vaizdo pokalbių platformomis (Viber, Skype, Messenger ir kt.). Jei jaučiate liūdesį ar nerimą, pasinaudokite šiais pokalbiais, kaip proga aptarti savo patirtį ir su ja susijusias emocijas. Svarbu, kad koronavirusas nebūtų pagrindinė pokalbio tema. Kreipkitės į tuos, kuriuos pažįstate, kurie atsidūrė panašioje situacijoje. Tikėtina, jie gali jaustis panašiai. Dar vienas būdas palaikyti gerą būseną ir gauti emocinės paramos – bendrauti su augintiniais.
     • Palaikykite sveiką gyvenimo būdą. Pakankamai miegokite, gerai maitinkitės, sportuokite namuose, laikykitės asmeninės higienos. Stenkitės vengti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, kaip būdo įveikti karantino stresą. Jei reikia, apsvarstykite nuotolinės psichoterapijos galimybes. Jei jau turite psichologą, susisiekite su juo/ja ir išsiaiškinkite, ar jis/ji gali tęsti jūsų sesijas internetu.

 (Parengta pagal APA, 2020)

 
Patarimai 1-3 vaikams   Patarimai 4-7 vaikams    
 
            Lankstinukas „Bendravimo etika tėvų forume“ (1 psl.)  Lankstinukas „Bendravimo etika tėvų forume“ (2 psl.)