Vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-6 patvirtinto „Palangos neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“ 3 priedu, 2019 m. lapkričio mėnesį Palangos lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ buvo atliktas „platusis“ auditas. Tikslas – atrasti Mokyklos veiklos sėkmes, trukdžius ir nustatyti tobulintinas sritis. Direktorės R. Jurgutienės sudaryta vidaus audito koordinavimo grupė (grupės pirmininkė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Reda Pėkienė, nariai - logopedė Dalija Budgenaitė, ikimokyklinio ugdymo mokytojos Lina Miežetienė ir Rūta Korsakienė) atliko audito vykdymo darbus. Remiantis individualia patirtimi bei nuomone atskiras veiklos sritis pagal keturių lygių skalę (4 – labai gerai, 3 – gerai, 2 – patenkinamai, 1 – nepatenkinamai) vertino lopšelio-darželio vadovai ir mokytojai. Gauti tokie rezultatai:
1. Mokyklos kultūra – 3,48.
2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis – 3,62.
3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai – 3,71.
4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai – 3,78.
5. Mokyklos valdymas – 3,78.
          „Giluminiam“ auditui atlikti pasirinktas veiklos rodiklio „Vaiko ugdymas ir ugdymasis" pagalbinis rodiklis „Ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas". 
         
          2020 m. vasario-kovo mėn.  buvo vykdomas „giluminis“ auditas. Siekta išsiaiškinti, ar mokytojai, pagalbos vaikui specialistai gerai suvokia, ko ir kodėl siekia ugdydami vaikus, į ką atsižvelgia parinkdami ugdymo metodus, būdus ir formas, kokia yra vaikų veiklos įvairovė. Ugdomosios veiklos kokybė vertinta dviem požiūriais: tėvų ir įstaigos pedagogų. Vidaus audito koordinavimo grupės parengtus klausimynus užpildė 49 tėvai ir 23 pedagogai.
          Atlikto audito rezultatai atskleidė: dauguma Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ pedagogų ir tėvų supranta, kad ikimokyklinis amžius – labai reikšmingas vaiko gyvenimo periodas, todėl ugdymo kokybei skiria ypatingą dėmesį. Tyrimo dalyviai kokybišką ugdymą labiausiai akcentuoja siedami jį su psichologiškai gera vaiko savijauta įstaigoje, vaiko saugumu ir priežiūra, vaiko pažinimu, jo poreikių, galimybių, gebėjimų išsiaiškinimu, naujų patirčių įgijimu plėtojant patyriminį ugdymą (eksperimentavimas, tyrinėjimas, ugdymas(is) įvairioje aplinkoje – kieme, gamtoje, mieste). Pedagogai tikslingai domisi vaikų poreikiais, įvairiais būdais renka informaciją apie juos, ją panaudoja planuodami ugdomąją veiklą. Jie suvokia ugdymo procesą kaip visumą, dažniausiai supranta, ko ir kodėl siekia, ugdydami vaikus, tačiau ne visada geba pagrįsti savo siekius. Ugdomosios veiklos organizuojamos sistemingai. Pedagogai ugdymo metodus, būdus ir formas parenka atsižvelgiant į ugdymo tikslus ir uždavinius, vaikų amžių, tačiau dažniausiai vyrauja tradiciniai metodai (stebėjimai, pokalbiai, demonstravimas, didaktiniai žaidimai) ir formos (ryto ratas, žaidimai, individuali veikla). Stengiamasi užtikrinti vaikų veiklos įvairovę. Tėvai ypač palankiai vertina pedagogų praktikuojamą vaikų ugdymą per žaidimus bei patyriminę veiklą.