Menu Close

Vaikams apie gintarą

        Lapkričio 11 ir 24 dienomis priešmokyklinio ugdymo „Berželių“ ir „Ąžuoliukų“ grupių vaikai lankėsi Palangos gintaro muziejuje ir dalyvavo edukacinėje pamokėlėje „Gintaro savybės“. Gidė Miglė papasakojo šio akmens atsiradimo istoriją. Vaikai sužinojo, kur gintaras naudojamas, kokios jo savybės, trynė susmulkintą gintarą tarp delnų ir uostė kvapą, apžiūrinėjo jį prieš šviesą, grojo nedideliais gabalėliais, o skleidžiamą garsą lygino su akmenukų skleidžiamu garsu. Ypač didelį susidomėjimą kėlė atliekami bandymai: mažieji šlifavo gintaro gabalėlius aštria kempine, blizgino vilna, smilkė. Merkdami gintarinius papuošalus į sūrų vandenį, mokėsi atpažinti tikrą gintarą nuo plastiko ar falsifikatų. Gidė atskleidė medicininę akmens naudą ir net praktiškai tai pademonstravo gydydama Aurilės skaudančią ausį. Išklausę pasaką „Gintarinė pilis“, vaikai aplankė muziejaus ekspoziciją, pasidžiaugė restauruotais grafų Tiškevičių rūmais ir pasivaikščiojo nuostabiais Birutės parko takais.
        Netradicinėje erdvėje vykęs užsiėmimas bei ekskursija vaikams paliko didelį įspūdį ir sukėlė daug diskusijų, pokalbių:
„Labai patiko visas grafienės kambarys, namas, drabužiai. Norėčiau ten gyventi“, – Aurilė.
„Jie teleportavosi į praeitį, kai medžiai augo aukštesni už Škotijos kalnus. Ir dar dinozaurai po žemę vaikščiojo. Bet viskas žuvo, nes atėjo ledynmetis. Kaip dabar mokslininkai randa dinozaurus, taip ir gintarą randa“, – Ainaras.
„Mes su Bernardu buvome mokslininkais. Tokiais pat, kaip per ,,Gustavo enciklopediją“, protingi, nes iš karto žinojome, kad vandenyje akmenėliai ir kriauklytės nuskęs, o pagaliukas ne. Šiek tiek dėl gintaro abejojau, bet pasirodo, kad netikras gintaras skęsta, o tikras plaukia“, – Jonas.
„Moksliniame filmuke mačiau, kaip gintarą kasa. Mašinos tokios didelės, panašios į kombainą, kuris žiemkenčius pjauna“, – Bernardas.
 „Patiko gintaro papuošalai“, – Ignas.
„Mano gintariukai – tai Jūratės ašaros. Jūratė verkia Kastyčio, o jūra jos ašarėles į krantą atridena. Todėl tos ašarėlės ir šildo žmogų, kad jos ašarėlės“, – Ūla.
„Didelis gintaras patiko“, – Marijus.
,,Praėjo tiek daug laiko, o visi vabaliukai tokie pat, kaip ir dabar. Tikriausiai vabalai nesensta. Jie nespėja pasenti todėl, kad gyvena vieną vasarą“, – Egidijus.
,,Mano mama daug gintaro karoliukų ir kitų papuošaliukų moka padaryti“, – Ūla.
                                                                           

 

Skip to content