„…Velniukai smagiai man per petį tapšnoja
Ir šakėm ore ratus vis vedžioja.
Klausia, gal kartais blynų turiu,
Iš nuostabos burnos pravert negaliu.
Ir šakėm ore ratus vis vedžioja.
Klausia, gal kartais blynų turiu,
Iš nuostabos burnos pravert negaliu.
Raganos kelia pašėlusią puotą,
Bėgioja žarijom, ugnį vilioja.
Lašininis su Kanapiniu galynėjas ilgai,
Dega per naktį Užgavėnių laužai.
Morė šiaudinė suliepsnojus pražus,
Kažin, ar žiema išsigandus paspruks?"… (aut. nežinomas)
Užgavėnės – tai pokštų, linksmybių, džiaugsmo diena, mininti žiemos ir pavasario susidūrimą. Vasario 28 d. Palangos lopšelyje- darželyje „Žilvinas" išaušo gražus ir saulėtas rytas. Anksti pabudę Užgavėnių persirengėliai (čigonė su vaikais, muzikantas ir kt.), skambant liaudiškai muzikai, šurmuliavo po vaikų grupes. Jie visus ragino bėgti į darželio kiemą ir varyti lauk žiemą. Vaikai su auklėtojomis persirengę įvairiais personažais (daktarais, velniais, čigonais, raganomis ir kt.) šoko, dainavo, žaidė žaidimus, klausėsi Gervės kalbos, stebėjo, kaip Lašininis ir Kanapinis imitavo kovą mušdamiesi žiužėmis, traukdami virvę. Smagu, kad šventėje aktyviai dalyvavo vaikų tėveliai, kurie talkino Kanapiniui kovoje prieš Lašininį, šoko, linksminosi. Visi drauge degino Morę – blogio, nesutarimų, tamsos, pikčiausios žiemos dvasios įsikūnijimą. Kanapinis ragino visus varyti žiemą lauk ir šauktis pavasario tariant žodžius: ,,Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris ateina!". O kaip gi Užgavėnės be blynų? Sudeginus Morę, atsisveikinus su Lašininiu, visų dalyvavusių šventėje rankose, pakvipo gardūs blynai. Kanapinis ragino jų kuo daugiau „suritinti" į savo pilvus, kad kuo greičiau nuo kalnų, lydima paukštelių giesmių „atriedėtų" šilta pavasario saulutė.
Auklėtoja Lina Narkevičienė
