Žmogaus pėdą sudaro išilginis vidinis, išilginis išorinis ir skersinis pėdų skliautai. Ši normaliai funkcionuojanti, skliautų sistema padeda pėdai atlaikyti tenkantį krūvį, suteikia jai lankstumo bei stabilumo judėjimo metu. Plokščiapėdystė (dar plačiai vadinama – pilnapėdyste) yra dažniausiai pasitaikanti vaikų pėdų deformacija. Tai sumažėjęs arba visai išnykęs išilginis ir/arba skersinis pėdos skliautas, stebimas pėdos suplokštėjimas (pėdos vidinio krašto nusileidimas).
          Lietuvoje įvairaus laipsnio plokščiapėdystė būdinga maždaug 70 proc. žmonių. Ypač dažnai šis sveikatos sutrikimas pasitaiko ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Kaip žinia, visi vaikai iki 3 metų yra plokščiapėdžiai. Kūdikiams yra būdingos minkštos riebalų sankaupos pėdų srityje, kurios „slepia“ taisyklingai besiformuojantį skeletą. Jos pradeda nykti apie 2 – 3 gyvenimo metus. Apie 3 – 5 gyvenimo metus vaiko pėdų skliautai pradeda formuotis, dėl stiprėjančių kojų raumenų. Pėdų skliautai formuojasi iki 8 vaiko gyvenimo metų, todėl šiuo gyvenimo laikotarpiu svarbu atidžiau stebėti vaiko pėdų formavimąsi ir užtikrinti aktyvų vaiko gyvenimo būdą.
 
PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PRIEŽASTYS
 
          Plokščiapėdystė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko gana retai – apie 5 proc. visų atvejų, likę 95 proc. atvejų – įgyta. Įgyta plokščiapėdystė gali susiformuoti dėl keleto priežasčių:
- persirgtos ligos – poliomielitas, rachitas, cukrinis diabetas;
- patirtos traumos – kaulų lūžiai, plyšę arba patempti raiščiai;
- netinkamai parinkta avalynė – per didelės/per mažos avalynės avėjimas;
- kūno svoris – nesveikas gyvenimo būdas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir dėl to besiformuojantis antsvoris.
          Dažniausiai nustatoma plokščiapėdystės priežastis yra pėdos raumenų silpnumas, tonuso sumažėjimas. Jie neišlaiko taisyklingos skliautų padėties ir visas kūno svoris atitenka pėdos sąnarius fiksuojantiems raiščiams. Atsiranda raiščių silpnumas ir pėda plokštėja.
 
PLOKŠČIAPĖDYSTĖS SIMPTOMAI
 
          Daugelį požymių, kurie signalizuoja apie vaiko pėdutės netaisyklingą formavimąsi, tėveliai gali patys pastebėti. Vaikas gali skųstis dėl pėdų ar kojų skausmo, nuovargio po nedidelės fizinės veiklos, dienos pabaigoje ar ilgiau pastovėjus. Šie simptomai išnyksta pagulėjus ar pasėdėjus. Tačiau ne visada vaikai jaučia kojų nuovargį ar skausmą, todėl svarbu atkreipti dėmesį ar vaikui vaikštant pėdutės vidinis kraštas neliečia grindų. Taip pat, reikia stebėti vaiko batų nudėvėjimą – jis turi būti tolygus t.y., bato kulnas turi būti neišmintas ir nudėvėtas vienodai (nėra ryškaus vienos pusės nudėvėjimo). Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu laiku kreiptis į specialistą detalesniam vaiko įvertinimui, nes tik jis gali nustatyti plokščiapėdystę. Ilgainiui negydant esamos patologijos gali atsirasti stiprūs kojų, pėdų skausmai, kisti eisena (ji tampa nerangi), formuotis netaisyklinga laikysena.
 
PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKA
 
          Kaip ir kitų susirgimų, plokščiapėdystės yra lengviau išvengti, nei ją išgydyti. Gerų rezultatų galima tikėtis, kai vyksta komandinis darbas – tėvai supažindinami su plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis. Tuo būdu siekiame profilaktikos tęstinumo namuose. Viena iš plokščiapėdystės profilaktikos priemonių, nereikalaujanti ypatingų pastangų yra tinkamas avalynės parinkimas. Vaikai turi avėti patogia, kojos dydį ir pilnumą atitinkančia avalyne. Kad tinkamai formuotųsi vaikų kaulinis audinys svarbu vaikui gauti pakankamai vitamino D, reikalingo kalcio įsisavinimui organizme. Todėl vaikams sveika būti saulėje, vaikščioti basomis nelygiu paviršiumi.
          Norint išvengti plokščiapėdystės keliamų negalavimų, reikia imtis profilaktinių priemonių:
- laikytis higienos normų (tinkama avalynė, kūno masės kontrolė);
- stiprinti galūnių raumenis (pėdų ir blauzdų raumenis stiprinti padeda vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi ir mankšta). 
          Plokščiapėdystė gali būti gydoma operaciniu būdu: dažniausiai esant įgimtai patologijai, kai nustatoma ryški pėdų deformacija, arba konservatyviu būdu – gydomosios mankštos ir masažas.
          Jeigu plokščiapėdystė nėra įgimta, galime pagerinti vaiko pėdučių būklę, taikant kineziterapijos užsiėmimus kartu su masažu. Šiuo atveju kineziterapeuto tikslas yra stiprinti raumenis ir raiščius, kurie palaiko fiziologinę pėdos formą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konservatyvus plokščiapėdystės gydymo būdas turi būti taikomas be didelių pertraukų ir gali užtrukti ne vienerius metus, priklausomai nuo patologijos laipsnio. Taip pat, reikėtų nepamiršti, kad pratimai turėtų būti atliekami kasdien, taigi bent dalį išmoktų pratimų vaikutis turi atlikti namuose.
 
ĮVAIRŪS PRATIMAI SKIRTI PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKAI
 
          Vaiko pėdas stiprina bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu basomis, futbolas, kiti judrieji žaidimai. Pėdas ir raumenis galima stiprinti ir atliekant įvairius pratimus, pvz.:
          Pratimai stovint:
- Eiti: ant pirštų, kulnų, (tarp pirštų nešti pieštukus, nosinaites), išorine pėdos dalimi, vidine pėdos dalimi.
- „Molio minkymas“ – atsistoti pražergtomis kojomis ir perkelti kūno svorį nuo pirštų ant kulnų, paeiliui kaire, dešine koja.
- „Prie lazdelės“ – eiti lazdele pirmyn, atgal, pristatomu žingsniu, visa pėda, kulnai ant lazdelės pirštai ant žemės, arba pirštai ant lazdelės kulnai ant žemės.
- Kamuoliukai“ – ridenti masažinį kamuoliuką pirmyn – atgal ir ratukais, stipriai spaudžiant jį pėdomis ( tėvai gali savo ranka truputi paspausti vaiko pėdą).
          Pratimai sėdint:
- Atsisėdus vienam prieš kitą, mėtyti kamuolį kojomis vienas kitam ir gaudyti.
- Sėdint vienos kojos pirštais numauti puskojinę nuo kitos kojos.
- Atsisėdus sulenktomis kojomis, kojų pirštais sulankstyti laikraštį ir vėl jų ištiesti.
- Patartina vasarą kuo daugiau vaikščioti basomis kojomis po pievą (skinti pirštais gėles, lapelius), smėlį, važiuoti dviračiu (nuėmus pedalų gumą), laipioti sienele ar kopėčiomis.
          Žemiau esančioje nuorodoje galite pamatyti dar daugiau pratimų ir kaip juos atlikti: